'';
ENLTРУ
Turime Britų Trumpaplaukių kačiukų!

Turime kačiukų!

BRITŲ TRUMPAPLAUKIŲ KAČIŲ VEISLYNAS

BRITŲ TRUMPAPLAUKIAI

KASTRACIJA ir STERILIZACIJA


AR REIKIA KASTRUOTI KATĘ


Kastracijos mitai ir tikrovė


Egzistuoja labai daug skirtingų nuomonių apie šią operaciją. Yra nemažai kastracijos priešininkų, manančių, kad tai nusikaltimas gamtai, ir siūlančių įsivaizduoti, kaip jaustųsi kastruojamas žmogus. Yra ir operacijos šalininkų, manančių, kad ji išsprendžia daug problemų. Šiame straipsnyje pamėginsime panagrinėti keletą "už" ir "prieš".
Jei jūs kastruojate gyvūną, išsprendžiate keletą problemų:
1) Katinas (katė) nustos ženklinti, žymėti teritoriją. Sumažės šlapimo kvapo aštrumas. Nekastruotas gyvūnas stengiasi pažymėti savo teritoriją. Auginamas namuose jis žymės namų apyvokos daiktus, baldus. Įsivaizduokite – jūs nusipirkote naują suknelę, pagalvę ar kėdę, dar nespėjote pirkiniu pasidžiaugti, o jis jau pažymėtas ir dvokia šlapimu... Net jei mėginsite daiktus išplauti, gali būti, kad kitą dieną gyvūnas ženklinimą pakartos ir taip tęsis tol, kol daiktai nustos kvepėti "naujumu" ir katinas užuos savo kvapą. Nekastruoto gyvūno lytinės liaukos išskiria hormonus ir feromonus, jie patenka į šlapimą ir šis įgauna aitrų, labai nemalonų kvapą. Tas kvapas bus juntamas visuose namuose – katės pažymėtoje teritorijoje. Ar norėtumėte gyventi namuose, kur jaučiamas toks kvapas? Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kastruoti verta.
2) Gyvūnas nesiverš pabėgti iš namų. Bet koks nekastruotas gyvūnas rujos metu (o katinai ištisus metus ) veržiasi pabėgti ir poruotis. Katės labai vislios, jau pusės metų kačiukai gali poruotis (Amerikos mokslininkai paskaičiavo, kad viena katė ir visi jos palikuonys per septynerius gyvenimo metus gali atsivesti apie 420 000 kačiukų!). Kita problemos pusė - ne visi pabėgę gyvūnai grįžta namo. Jie padidina benamių , valkataujančių , sužalotų gyvūnų skaičių. Žmonės kartais stebisi, kodėl prižiūrėtas ar net veislinis gyvūnas valkatauja, o gali būti, kad jis tiesiog pabėga pas "antrąją pusę" ir neranda kaip sugrįžti. Jei jūs įtariate, kad jūsų gyvūnas buvo pabėgęs, ar turėjo kontaktų su sergančiais gyvūnais, siūlytume gyvūną nuvežti į veterinarijos kliniką ir atlikti jam užkrečiamų ligų tyrimus. Pabėgęs gyvūnas gali sugrįžti namo sužalotas, gali turėti parazitų. Ar jus žavi tokios perspektyvos? Klausimas, žinoma, retorinis, nes atsakymą jau žinome. Taigi tai antra priežastis dėl kurios verta kastruoti.
3) Ligų profilaktika. Kastruotas gyvūnas beveik niekada nesirgs lytinių liaukų ligomis: gimdos uždegimu, prostatitu, kiaušidžių ir sėklidžių uždegimais, mastopatija, lytinių liaukų onkologinėmis ligomis. Kastruoti gyvūnai ilgiau gyvena, būna sveikesni. Kontraceptinės priemonės neišsprendžia rujos problemų, tik nukelia jas vėlesniam periodui. Be to, dažnai naudojamos kontraceptinės priemonės gali lemti vėžinius susirgimus, nes yra pagamintos hormonų pagrindu.
4) Taupymas. Dažniausiai vartojamos kontraceptinės priemonės – tabletės ir injekciniai tirpalai. Jei nenorite palikuonių, šie preparatai turi būti naudojami visą gyvūno gyvenimą arba tol, kol kastruosite. Tai taip pat kainuoja – nuo vieno iki keliolikos eurų už dozę, kai kastravimo operacija – nuo 7 EUR iki 60 EUR. Paskaičiuokite, kiek gyvūnų galima būtų kastruoti už tuos pinigus, kuriuos jūs išleisite pirkdami kontraceptines priemones. Atminkite, kad jas vartoti reikia visą katino gyvenimą! Gal geriau būtų tuos pinigus skirti benamių gyvūnų globa užsiimančioms organizacijoms arba kitam gyvūnui įsigyti.
5) Ramybė. Nekastruoti gyvūnai rujos metų dažnai vartosi, raitosi, čiuožia ant užpakalio, laiko pakėlę užpakalinę kūno dalį, kniaukia, leidžia įvairiausius garsus. Tai trunka apie 2-3 savaites, ypač aktyviai katės triukšmauja naktimis, neduodamos žmonėms ramiai miegoti. Buvęs linksmas, žaismingas katinėlis nerimauja, kelia daug šurmulio... To galima išvengti – kastraciją (sterilizaciją) kai kuriose gydyklose galima atlikti net 3-4 mėn. amžiaus gyvūnams.
6) Rūpestis dėl palikuonių. Jei jūs įsigijote kačiuką arba katytę, pagalvokite, ar užsiimsite veisimu, veislės populiarinimu. Jei gyvūną laikysite tik sau, o ne veisimui, patartume kastruoti dėl anksčiau minėtų priežasčių. Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad katinas ar katė turi vieną kartą per gyvenimą būti sukergti, tai neva išsprendžia visas problemas, nereikia gyvūno kastruoti. Tai netiesa. Vieną kartą "tai" patyręs gyvūnas rujoti nenustos. Katės nėštumas, gimdymas ir kačiuku gimimas –sudėtingas procesas, dažnai reikalaujantis šeimininko pagalbos, veterinaro priežiūros. Kadangi gimdymas gali trukti 3-24 val. Jūsų gali laukti ir bemiegė naktis, ir nuovargis, ir, gali būti, net mylimo gyvūno žūtis. Dar prieš šį procesą turite savęs pagalvoti, kur dėsite gimusius kačiukus (o jų net pirmą kartą katės pagimdo kelis). Parduosite? Dovanosite? O jei visų nepaims? Skandinsite? Išmesite į gatvę? Tai nehumaniška. Kastracija –tai civilizuota neplanuoto vislumo prevencija, tai humaniškesnis sprendimas nei eutanazuoti sveikus jaunus gyvūnus.
7) Agresyvumas. Nekastruoti gyvūnai rujos metu gali būti agresyvūs. Gyvūną iškastravus prieš lytinį brendimą, jo elgesys visiškai nepasikeis, jis liks toks pat meilus ir žaismingas, koks ir buvo. Galima kastruoti ir vyresnio amžiaus gyvūnus, jau turėjusius jauniklių. Po operacijos jie pasidaro žaismingi, meilesni ir labiau prisirišę prie namų, mieliau bendrauja su šeimininkais ir kitais gyvūnais.

Dėl kastracijos (sterilizacijos) kylančios problemos:
1) Pooperacinio laikotarpio priežiūra. Žinoma, po operacijų, narkozės jūsų gyvūnui kurį laiką reikės priežiūros. Tačiau katės gajos, joms tai trunka neilgai, o ir veterinarijos klinikos gydytojai paaiškins, ko reikėtų tikėtis, kaip elgtis. Jei dirbate, planuokite operaciją prieš savaitgalį – tų poros dienų pakaks, kad gyvūnas atsigautų.
2) Operacijos rizika. Kad operacija būtų sėkminga, būtina prieš ją pasikonsultuoti su veterinaru. Jis paaiškins, kaip maitinti gyvūną prieš ir po operacijos, kaip ir kada bus galima parsigabenti namo. Be abejo, katės sterilizacija sudėtingesnė, trunka ilgiau nei kastracija. Negalima operuoti rujos metu, nes tuo padidėja kraujagyslių pralaidumas, didesnė komplikacijų tikimybė. Geriau tai atlikti prieš rują arba po rujos.
3) Nutukimas. Po kastracijos pagerėja gyvūnų apetitas, dažnai jie nebejaučia saiko, dėl to reikia normuoti maistą. Nereikėtų palikti pilno indelio maisto, patartina dienos normą padalinti į dvi dalis. Jei gyvūnas visko nesuėdė, negalima likučių palikti indelyje. Be to, kastruotiems – sterilizuotiems gyvūnams yra sukurti ir specialūs dietiniai pašarai. Apie juos pasiteiraukite veterinarijos gydyklose ar gyvūnų prekių parduotuvėse ir tikrai rasite savo numylėtiniui tinkantį ir patinkantį pašarą. Tereikės tik laikytis šėrimo normų.
Manytume, kad kastracija išsprendžia daugiau problemų, nei jų sukelia rujojantis gyvūnas, tačiau spręsti jums, esamieji ar būsimieji kniaukiančio namų džiaugsmo savininkai.

Autorius: Dalius Liutkus / Žvėryno veterinarijos gydykla

Kastracija/sterilizacija - Išsamiau


Sterilizacija yra katės gimdos ir kiaušidžių pašalinimas. Kastracija atliekama katinams perpjovus mašnelę ir pašalinus sėklides. Kastravę ar sterilizavę gyvūną Jūs ne tik prisidėsite prie beglobių kačių skaičiaus mažinimo; šios procedūros yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų ateityje išvengti jūsų augintinio sveikatos problemų.

Kam sterilizuoti gyvūnus?


Turbūt kiekvienas, kuris laikė namuose katę, anksčiau ar vėliau susiduria su problema, kai ramus augintinis tampa dienomis ir naktimis nuolat klykiančiu gyvūnu. Toks elgesys gali trukti nuo 2 dienų iki 2 savaičių ir kartotis kas dvi savaites ištisus metus. Namuose laikomos katės rujoja dažniau negu jų gentainiai lauke, nes namuose šilta ir yra geros sąlygos susilaukti palikuonių. Rujos metas šeimininkams tampa tikru išbandymu. Bemiegės naktys, nuolat miaukiantis ir klykiantis gyvūnas priverčia žmones susimąstyti, ką daryti su bejėgiu augintiniu, nes klausyti ir žiūrėti į besikankinantį gyvūną tampa nebeįmanoma. Tada šeimininkai bėga į veterinarines klinikas ir perka "stebuklingas tabletes" arba prašo suleisti injekciją, nežinodami arba pamiršdami, kad tai yra hormoniniai preparatai, kurie sukelia nepataisomą žalą augintinio sveikatai. Visi hormoniniai preparatai (tabletės, injekcijos) anksčiau ar vėliau sukelia gimdos uždegimą - pūlinės masės susikaupimą gimdoje (piometrą). Ši liga katėms pradžioje yra nepastebima, tad šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytojus, kai jau būna pažeisti inkstai, kepenys. Taip pat yra didelė rizika, jog plyš gimda ir tada išgelbėti gyvūną yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma. Gydymas yra operacinis, tik jis sudėtingesnis ir brangesnis už profilaktinę sterilizaciją. Nesterilizuotos katės dažnai serga endometritu, kiaušidžių cistomis, pieno liaukos augliais. Anglijos bei Amerikos mokslininkai įrodė, kad sterilizacija, atlikta iki pirmos rujos, 99% apsaugo nuo vėžinių susirgimų, praėjus pirmai rujai, ši tikimybė iškart mažėja iki 86%.

Katės ir katinai rujos metu tampa neramūs, prašosi į lauką, miauksi naktį ir dieną, dažnai tampa pikti ir agresyvūs, pradeda žymėti namus, gali pabėgti, iššokti iš balkono. Kai gyvūnai pradeda žymėti, jų šlapimas įgauna ypač aitrų kvapą dėl hormonų. Šio kvapo panaikinti beveik neįmanoma. Labai didelė tikimybė, kad toje vietoje, kur jau buvo kartą pažymėta, gyvūnas pažymės ir vėl. Gana dažnai šeimininkams tenka atsisveikinti su baldais, kilimais, drabužiais. Gyvūnai atsisako valgyti, liesėja, labai šeriasi, todėl atsiranda sveikatos problemų.

Dažnai tenka girdėti teiginį, kad katė turi būtinai tapti mama bent vieną kartą, kad pajaustų motinystės jausmą bei pagerintų sveikatą. Tikrai taip nėra, gimdymas dažniausiai pablogina sveikatą, o kartais net kainuoja gyvybę. Šeimininkai nesusimąsto, kad katė gali atvesti 4-6 kačiukus, o kartais ir daugiau. Ir ką tada su jais daryti? Nuskandinti? Išmesti į gatvę? Ar padovanoti draugams mažą, pūkuotą kamuoliuką, kuris po kiek laiko parodys savo charakterį, kuris ne visada patiks naujiems šeimininkams. Tokių augintinių likimas būna liūdnas.

Kai kada šeimininkai nori, kad jų vaikai pamatytų gimdymo bei mažylių atsiradimo stebuklą, bet šiuo metu yra daug laidų transliuojamų televizijos bei knygų, kurios išsamiai aprašo ši procesą bei iliustruoja spalvotais piešiniais ir nuotraukomis.

Kastracijos privalumai


• Kastruotus gyvūnus mažiau valdo lytiniai instinktai. Jie daugiau dėmesio skirs Jums ir Jūsų šeimos nariams.
• Kastruoti gyvūnai rečiau valkatauja ieškodami "antrų pusių".
• Kastruotas gyvūnas mažiau yra traumuojamas, nes vengia susidūrimo (teritorijos dalinimas, kovos dėl patelių ir t.t.) su nekastruotais tos pačios lyties atstovais. Todėl šeimininkai mažiau išleidžia pinigų veterinarijos klinikose gydydami savo traumuotus augintinius.
• Kastruotų gyvūnų lytinis aktyvumas ženkliai sumažėjęs, todėl Jūs negirdėsite jų ,,koncertų" dieną naktį, sumažės pabėgimo rizika, jie nežymės teritorijos, nepurvins Jūsų namų apyvokos daiktų.
• Kastruotiems gyvūnams mažėja lytinių organų susirgimo rizika (prostatos adenoma, kiaušidžių bei pieno liaukos navikai, piometra, endometritas, sėklidžių vėžys ir t.t).
• Kastruoti gyvūnai, remiantis statistiniais duomenimis, ilgiau gyvena, todėl kastravę savo augintinį Jūs prailginate jo gyvenimą.

Kastruotiems gyvūnams sulėtėja medžiagų apykaita bei pagerėja apetitas, todėl jie nutunka tiktai tada, kai yra netaisyklingai šeriami. Kastruotiems ar sterilizuotiems gyvūnams yra sukurti specialūs pašarai. Jų yra gana didelis pasirinkimas, apie juos Jūs galite sužinoti veterinarijos gydyklose ir zooprekių parduotuvėse. Labai svarbu yra normuoti pašaro kiekį, nedėti daugiau nei yra skirta norma, likusį dubenėlyje pašarą paslėpti.

Kokio amžiaus geriausiai atlikti sterilizaciją, kastraciją?


Geriausia sterilizuoti kates iki pirmos rujos. Kiekviena katė rujoti pradeda skirtingo amžiaus, todėl šią operaciją atlikti rekomenduojama kuo anksčiau. Svarbu, kad katė prieš operaciją būtų vakcinuota nuo pasiutligės ir infekcinių užkrečiamųjų ligų. Operaciją galima atlikti jau 4-6 mėn. amžiaus katėms. Katės operacija yra sudėtingesnė nei katino, bet dabar yra tikrai nemažai techninių būdų, kad Jūsų katė būtų saugiai sterilizuota. Po operacijos, siekiant apsaugoti, kad katės neišsilaižytų siūlių, yra dedamas specialus drabužėlis arba speciali apsauginė apykaklė. Jūsų katė tikrai saugiai išbus, kol užgis siūlė. Jeigu šeimininkas laikosi visų veterinaro pooperacinės gyvūno priežiūros nurodymų, komplikacijų yra išvengiama. Katinus kastruoti galima nuo 4-6 mėn. amžiaus. Katinus kastruoti rekomenduoju iki 6 mėn., nes po to bet kuriuo metu gyvūnas gali pradėti žymėti. Kaip paruošti augintinį šioms operacijoms, Jums paaiškins veterinarijos gydykloje, veterinarijos gydytojas papasakos ir apie pooperacinę priežiūrą.

Autorius: Ana Curko, UAB "Vetpulsas"